| Energijos sąnaudos šildymui | |
| Įprastinis namas: ≈120 kwh/m2 per metus | Pasyvus namas: ≤15 kwh/m2 per metus |
| Ekologija | |
| Įprastinis namas: Įprasto namo CO2 emisija sudaro net 30 kg/m2 per metus. | Pasyvus namas: Pasyvaus namo CO2 emisija sudaro tik 2 kg/m2 per metus. |
Projektų rengimo centras - Nacionalinės pasyvaus namo vystytojų asociacijos narys.
Riboti iškastiniai energiniai resursai, nuolat kylančios energijos kainos, vėjais švaistoma šiluma ir pinigai, aplinkosauginiai aspektai - tai tik keli argumentai, verčiantys rimčiau susimąstyti apie energetiškai efektyvų - pasyvųjį pastatą.
APLINKOSAUGINĖS IDĖJOS-STRATEGIJA
Nors šiandien apie pasyviuosius pastatus galime išgirsti vis dažniau, realiai Lietuvoje šia linkme nuveikta labai nedaug, o ir informacijos apie pasyviojo pastato principus ar techninius aspektus nėra daug.
„Projektų rengimo centras" specialistams teko lankytis Alingsis miestelyje Švedijoje organizuotoje pasyviųjų pastatų technologijų parodoje, aplankyti pagal pasyviojo pastato principus statytus ir renovuotus pastatus. Europoje populiaru, kad aplinkosauginės energijos taupymo idėjos dažnai tampa miesto ar miestelio strateginiu tikslu. Alingsas miestelis
- vienas iš tokių, Estijoje žinomas Rakvere miestelis, Lietuvoje vienintelis Birštono miestas yra paskelbęs projektą „Birštonas
- eko miestas", kur planuoja didesniu mastu įgyvendinti pastatų renovavimą pagal pasyviajam pastatui artimas technologijas.
IR ŠVEDIJOJE NE VISKAS SKLANDU
Be abejo, Švedijoje energetiškai efektyvių pastatų link pažengta toliau nei Lietuvoje, tačiau ir čia dar ne visi klausimai išspręsti. Pavyzdžiui, daugiabutis namas pastatytas 1970 metais. Jį renovuojant pagal pasyviojo pastato principus buvo pasirinktas įdomus sprendimas: nugriauti išorines pastato sienas ir įrengti naują išorinių sienų konstrukciją be šilumos tiltelių. Name laikytasi pagrindinių pasyviojo pastato principų: termiškai izoliuotos atitvaros, pastato sandarumas, rekuperacinė vėdinimo sistema, minimizuotas šilumos tiltelių skaičius. Rekuperacinė vėdinimo sistema įrengta individualiai kiekvienam butui, jos kompaktiška įranga sumontuota vonios patalpose, tačiau susidarė įspūdis, kad šios įrangos pajėgumas nėra pakankamas reikiamai oro kaitai užtikrinti, jeigu bute daugiau žmonių. Pabuvus jame 10-12 ekskursantų buvo justi nešviežias oras. Kita vertus, tai rodo pastato sandarumą.
Alingsšs miestelis turi planą renovuoti visą analogiškų namų kvartalą (iš viso 300 butų) pagal pasyviojo namo principus, atnaujinimo procesas yra dinamiškas ir jo eigoje yra tobulinami taikomi sprendiniai, konstrukcijos. Pavyzdžiui, išorinių sienų konstrukcija buvo patobulinta jau keletą kartų, vėliau renovuotinuose pastatuose nuspręsta rekuperacinę vėdinimo sistemą montuoti bendrą visam pastatui ir 1.1.
PAPRASČIAU STATYTI IŠ NAUJO
Išvykos metu aplankėme ir pagal pasyviojo pastato principus statytą vaikų darželį. Jame taip pat panaudoti visi pasyviajam pastatui privalomi elementai ir jokių akivaizdžių skirtumų nuo standartinio pastato, išskyrus tai, kad viduje nėra radiatorių, o pastato stogas apželdintas. Šis pastatas paliko gerą įspūdį, o dienos pabaigoje galima buvo reziumuoti, kad naujo pastato statyba pagal pasyviojo pastato principus yra kur kas paprastesnė ir aiškesnė, o pastato renovavimas kelia daug techniškai sudėtingų ir iki galo neišspręstų klausimų.
Kiti lankyti naujos statybos pastatai taip pat paliko gerą įspūdį, juose panaudoti technologiniai sprendiniai dažnai būdavo skirtingi, tačiau visur buvo išlaikomi pagrindiniai pasyviajam pastatui privalomi principai.
Aplankytos parodos „EnBo 2009" ekspozicijų salėje savo gaminius ir sprendimus pristatė tiek smulkesni pasyviųjų pastatų statybos propaguotojai, tiek tarptautiniai šiluminės izoliacijos, langų gamintojai. Kai kurie sprendiniai atrodė gan paprasti ar net per daug paprasti. Tuo tarpu didesni gamintojai demonstravo kompleksinį požiūrį, apimantį ne tik šiluminės izoliacijos, bet ir sandarinimo sprendinius.
LIETUVA NETOLIAREGIŠKA?
Džiugu, kad ir Lietuvoje pasyviųjų - ener-getiškai efektyvių pastatų klausimai pradėti gvildenti ne tik pavienių entuziastų, bet ir ministerijose bei savivaldybėse. Aplinkos ministerija organizavo mokslinės studijos ir išvadų dėl reikalavimų mažai arba labai mažai energijos vartojantiems pastatams bei rekomendacijų šių reikalavimų nustatymui parengimo konkursą. Konkursą laimėję Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkai tokią studiją turėjo parengti iki 2009 m. pabaigos.
Kad suprastume, kodėl taip svarbu apsibrėžti energetiškai efektyvaus pastato reikalavimus, vertėtų paminėti, kad pagal galiojantį statybos techninį reglamentą (STR) gyvenamųjų namų sienų norminis šilumos perdavimo koeficientas yra apie 0,2 W/(kv. m K), tai atitinka visuminę šiluminę varžą R = 5 kv. m K/W. Faktiškai iki 1992 m. statytų pastatų visuminė šiluminė varža R yra apie 1 kv. m K/W, o dėl prastos statybos kokybės dažnai nesiekia ir šios vertės. Taigi labai svarbu ne tik tinkamai statyti naujus pastatus, bet ir tinkamai atnaujinti senus. Apytiksliais skaičiavimais, pagal dabartinius STR reikalavimus renovavus Lietuvos gyvenamąjį fondą ir visuomeninius pastatus būtų sutaupoma apie 10TWh (1 TWh = 1 mlrd.kVVh) šiluminės energijos, o pinigine išraiška - apie porą milijardų litų per metus. Pridėjus 10-15 proc. daugiau investicijų statant ar renovuojant pagal pasyviojo ar artimo jam pastato standartą, sutaupymų rodikliai būtų dar įspūdingesni, o papildomos investicijos atsipirktų labai greitai.
Apie tai diskutuoti reikėtų visos Lietuvos mastu ir visais lygmenimis, juk būtent dabar investuojami milijardai ES lėšų renovavimui ir statybai, žinoma, labai džiugina, bet kartu ir neramina suvokiant, kad ateityje šie pastatai nebus energetiškai efektyvūs, o Lietuva nepasinaudoja gera galimybe būti racionaliai pažangi ir su nedidelėmis papildomomis investicijomis pasiekti daug geresnius rezultatus.
Praktinis būsto vadovas STATYK
