UAB „Projektų rengimo centras" komanda dalyvavo 2012 m. kovo 13 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Efektyvi statyba ir renovacija pagal mažai energijos vartojančių ir pasyvių namų standartus". Konferencijos metu įmonės iš Vokietijos pristatė pastatų energinio naudingumo situaciją ir perspektyvas Vokietijoje, buvo kalbama, ar įmanoma suprojektuoti ekonomišką, patogų pasyvų namą, neaukojant pastato dizaino sprendimų, aptartas neišnaudotas pastatų energinio naudingumo potencialas Lietuvoje.
Diena prieš konferenciją Projektų rengimo centre įvyko išskirtinis susitikimas su Vokietijos įmone RAICO Bautechnik GmbH, gaminančia aukštos kokybės stiklo fasadų ir stogų sistemas bei vienintele pasaulyje turinčia dr. Feist Passivhaus Institut (Pasyvaus namo instituto) sertifikatus, kurie leidžia derinti visus įmonės gaminius tarpusavyje, ir Ingenieurbüro Kühne – inžinierių biuru, konsultuojančiu įvairių efektyvaus energijos panaudojimo priemonių ekonominio veiksmingumo klausimais tiek gyvenamųjų namų, tiek pramonės ir viešųjų pastatų srityse.
Individualių susitikimų metu buvo užmegzti kontaktai, pasidalinta patirtimi bei aptartos tolimesnio bendradarbiavimo ir konsultavimo galimybės įgyvendinant modernius architektūrinius sprendimus.
Apačioje galite rasti konferencijos medžiagą.
| Energijos sąnaudos šildymui | |
| Įprastinis namas: ≈120 kwh/m2 per metus | Pasyvus namas: ≤15 kwh/m2 per metus |
| Ekologija | |
| Įprastinis namas: Įprasto namo CO2 emisija sudaro net 30 kg/m2 per metus. | Pasyvus namas: Pasyvaus namo CO2 emisija sudaro tik 2 kg/m2 per metus. |
Projektų rengimo centras - Nacionalinės pasyvaus namo vystytojų asociacijos narys.
Arba konsultuokis su specialistais, sako Šarūnas BERKMANAS, UAB Projektų rengimo centro direktoriaus pavaduotojas projektams ir plėtrai. Reikėjo daug metų darbo, begalės skaičiavimų, seminarų, stažuočių ir parodų užsienyje, kad šiandien galėtume teigti, jog žinome atsakymus, kaip statyti mažai energijos naudojančius, pasyvius pastatus ar renovuoti esamus pagal šiuos principus.
Dabar dažnai girdime: pastatų sektoriuje sunaudojama maždaug 40 proc. viso galutinio Europos Sąjungoje (ES) sunaudojamos energijos kiekio ir išmetama 40 proc. anglies dvideginio. Rečiau girdime: jei viso pasaulio žmonės gyventų taip, kaip gyvena europiečiai, jiems aprūpinti reikėtų dviejų su puse planetų išteklių.
Negirdime, o patys neskaičiuojame: pastato gyvavimo cikle daugiausia pinigų išleidžiame energiniams resursams (šildymui, vėdinimui, elektrai, t. t.), o ne tiesioginėms statybos sąnaudoms.
Tausoti energiją svarbu ne tik todėl, kad ji brangiai kainuoja, kad jos gamyba teršia aplinką, o jos poreikis skatina energinį šalies priklausymą, bet ir todėl, kad nėra protinga jos pasigaminti ar nusipirkti ir ne iki galo panaudojus išleisti į orą. Neracionalu apie tai negalvoti ir nevertinti ateities perspektyvų žinant, kad nuo 2020 metų ES direktyvos kalba apie nulinės energijos pastatus.
Jei kalbėtume tik skaičiais, reikėtų nagrinėti: 1 variantas - pastatai pagal galiojančias statybų normas (apie 120 kWh/m2 šildymui per metus), 2 variantas - mažai energijos naudojantys pastatai (30-50 kWh/ m2 šildymui per metus), 3 variantas
- pasyvieji pastatai (iki 15 kWh/m2 šildymui per metus), 4 variantas
- nulinės energijos pastatai.
Investicijų statybai ar rekonstrukcijai lėšų poreikis 2 variantui padidėja 8-14 proc., 3 variantui - 15-20 proc. (kai kuriais atvejais - iki 30 proc.), 4 variantui - 25-40 proc., visus variantus lyginant su pirmuoju. Tai neturėtų gąsdinti, jeigu prisimintume anksčiau minėtą frazę, kurios negirdime.
Diskontuoti atsipirkimo laikai ir ekonomiškai priimtiniausias variantas gali kisti priklausomai nuo energijos kainos pokyčių, tačiau jei energijos kaina augtų 2-5 proc. kasmet, tuomet ekonomiškiausias būtų mažai energijos naudojančio pastato scenarijus. Jei energija brangtų labiau ar vertintume ir aplinkosaugos aspektus, būtų rekomenduotini pasyvieji pastatai.
Vertinant atsinaujinančių energijos šaltinių efektyvumo didėjimo ir pigimo tendencijas, darytina išvada, kad šiuo metu racionalu kokybiškai investuoti į pastato konstrukcijas. O prireikus ar pasitaikius palankiai progai ateityje įdiegti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas ir lengvai pasiekti nulinės energijos pastato lygį.
Primintina, kad kokybiškos investicijos priklauso nuo daugelio veiksnių: planavimo, kokybiško projektavimo, sprendinių parinkimo, kompleksiško požiūrio, kvalifikuoto rangovo parinkimo, statybos ar rekonstrukcijos proceso kontrolės, darbų kokybės priežiūros,
matavimų vykstant darbams ir po statybos ar rekonstrukcijos (termoviziniai, faktinių šilumos perdavimo koeficientų, pastato sandarumo, oro kokybės parametrų ir kt. matavimai).
UAB Projektų rengimo centras praėjusiais ir šiais metais daug dėmesio skyrė technologijoms, naudojamoms mažai energijos naudojančių, pasyviųjų pastatų statyboje, kokybiškos statybos kontrolei, atsinaujinantiems energijos šaltiniams, specialistų mokymams, programinei ir matavimų įrangai.
Mažai energijos naudojančių, pasyviųjų pastatų skaičiavimus atliekame naudodami pasyviojo namo projektavimo paketą (PHPP). Šiais metais mūsų konsultuojami keli privatūs užsakovai pradeda statybas pagal mažai energijos naudojančių pastatų principus (individualiojo namo Vilniuje ir viešbučio Palangoje). Šių pastatų statybai yra parinkti Lietuvai adaptuoti sprendiniai, siekiant maksimalaus rezultato ekonomiškai racionaliomis sąnaudomis. Statybų procesas ir kylantys klausimai bus apžvelgiami įmonės interneto puslapyje www.prc.lt.
Esant dideliam privataus sektoriaus susidomėjimui, su nekantrumu laukiame ir pažangių savivaldybių, bei pirmųjų pasyvių ar mažai energijos vartojančių visuomeninių pastatų Lietuvoje.
Kas yra pasyvus namas ir kokią naudą jis teikia?
- - 15 kWh/m2 šildymui (per metus);
- - 50 kWh/m2 šildymui ir karštam vandeniui ruošti (per metus);
- - 120 kWh/m2 šildymui, karštam vandeniui ruošti ir elektrai (per metus);
- - Atitvarų (sienų, grindų, stogo) šilumos perdavimo koeficientas ir visuminė šiluminė varža turi būti : U ~ 0,1 W/(m2·K); R ~10 m2·K/W;
- - Langų (įstiklintos dalies ir rėmo), durų šilumos perdavimo koeficientas ir visuminė šiluminė varža : U ≤ 0,8 W/(m2·K); R ≥ 1,25 m2·K/W ;
- - Pastato sandarumas : N50 ≤ 0,6 h-1 ;
- - Rekuperacinės vėdinimo sistemos šilumos atgavimo naudingumo koeficientas : η ≥ 75 proc
Projektų rengimo centras - Nacionalinės pasyvaus namo vystytojų asociacijos narys.
