Arba konsultuokis su specialistais, sako Šarūnas BERKMANAS, UAB Projektų rengimo centro direktoriaus pavaduotojas projektams ir plėtrai. Reikėjo daug metų darbo, begalės skaičiavimų, seminarų, stažuočių ir parodų užsienyje, kad šiandien galėtume teigti, jog žinome atsakymus, kaip statyti mažai energijos naudojančius, pasyvius pastatus ar renovuoti esamus pagal šiuos principus.

Dabar dažnai girdime: pastatų sektoriuje sunaudojama maždaug 40 proc. viso galutinio Europos Sąjungoje (ES) sunaudojamos energijos kiekio ir išmetama 40 proc. anglies dvideginio. Rečiau girdime: jei viso pasaulio žmonės gyventų taip, kaip gyvena europiečiai, jiems aprūpinti reikėtų dviejų su puse planetų išteklių.

Negirdime, o patys neskaičiuojame: pastato gyvavimo cikle daugiausia pinigų išleidžiame energiniams resursams (šildymui, vėdinimui, elektrai, t. t.), o ne tiesioginėms statybos sąnaudoms.

Tausoti energiją svarbu ne tik todėl, kad ji brangiai kainuoja, kad jos gamyba teršia aplinką, o jos poreikis skatina energinį šalies priklausymą, bet ir todėl, kad nėra protinga jos pasigaminti ar nusipirkti ir ne iki galo panaudojus išleisti į orą. Neracionalu apie tai negalvoti ir nevertinti ateities perspektyvų žinant, kad nuo 2020 metų ES direktyvos kalba apie nulinės energijos pastatus.

Jei kalbėtume tik skaičiais, reikėtų nagrinėti: 1 variantas - pastatai pagal galiojančias statybų normas (apie 120 kWh/m2 šildymui per metus), 2 variantas - mažai energijos naudojantys pastatai (30-50 kWh/ m2 šildymui per metus), 3 variantas

-    pasyvieji pastatai (iki 15 kWh/m2 šildymui per metus), 4 variantas

-    nulinės energijos pastatai.

Investicijų statybai ar rekonstrukcijai lėšų poreikis 2 variantui padidėja 8-14 proc., 3 variantui - 15-20 proc. (kai kuriais atvejais - iki 30 proc.), 4 variantui - 25-40 proc., visus variantus lyginant su pirmuoju. Tai neturėtų gąsdinti, jeigu prisimintume anksčiau minėtą frazę, kurios negirdime.

Diskontuoti atsipirkimo laikai ir ekonomiškai priimtiniausias variantas gali kisti priklausomai nuo energijos kainos pokyčių, tačiau jei energijos kaina augtų 2-5 proc. kasmet, tuomet ekonomiškiausias būtų mažai energijos naudojančio pastato scenarijus. Jei energija brangtų labiau ar vertintume ir aplinkosaugos aspektus, būtų rekomenduotini pasyvieji pastatai.

Vertinant atsinaujinančių energijos šaltinių efektyvumo didėjimo ir pigimo tendencijas, darytina išvada, kad šiuo metu racionalu kokybiškai investuoti į pastato konstrukcijas. O prireikus ar pasitaikius palankiai progai ateityje įdiegti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas ir lengvai pasiekti nulinės energijos pastato lygį.

Primintina, kad kokybiškos investicijos priklauso nuo daugelio veiksnių: planavimo, kokybiško projektavimo, sprendinių parinkimo, kompleksiško požiūrio, kvalifikuoto rangovo parinkimo, statybos ar rekonstrukcijos proceso kontrolės, darbų kokybės priežiūros, 

matavimų vykstant darbams ir po statybos ar rekonstrukcijos (termoviziniai, faktinių šilumos perdavimo koeficientų, pastato sandarumo, oro kokybės parametrų ir kt. matavimai).

UAB Projektų rengimo centras praėjusiais ir šiais metais daug dėmesio skyrė technologijoms, naudojamoms mažai energijos naudojančių, pasyviųjų pastatų statyboje, kokybiškos statybos kontrolei, atsinaujinantiems energijos šaltiniams, specialistų mokymams, programinei ir matavimų įrangai.

Mažai energijos naudojančių, pasyviųjų pastatų skaičiavimus atliekame naudodami pasyviojo namo projektavimo paketą (PHPP). Šiais metais mūsų konsultuojami keli privatūs užsakovai pradeda statybas pagal mažai energijos naudojančių pastatų principus (individualiojo namo Vilniuje ir viešbučio Palangoje). Šių pastatų statybai yra parinkti Lietuvai adaptuoti sprendiniai, siekiant maksimalaus rezultato ekonomiškai racionaliomis sąnaudomis. Statybų procesas ir kylantys klausimai bus apžvelgiami įmonės interneto puslapyje www.prc.lt.

Esant dideliam privataus sektoriaus susidomėjimui, su nekantrumu laukiame ir pažangių savivaldybių, bei pirmųjų pasyvių ar mažai energijos vartojančių visuomeninių pastatų Lietuvoje.

Riboti iškastiniai energiniai resursai, nuolat kylančios energijos kainos, vėjais švaistoma šiluma ir pinigai, aplinkosauginiai aspektai - tai tik keli argumentai, verčiantys rimčiau susimąstyti apie energetiškai efektyvų - pasyvųjį pastatą.

APLINKOSAUGINĖS IDĖJOS-STRATEGIJA

Nors šiandien apie pasyviuosius pastatus galime išgirsti vis dažniau, realiai Lietuvoje šia linkme nuveikta labai nedaug, o ir informacijos apie pasyviojo pastato principus ar techninius aspektus nėra daug.

„Projektų rengimo centras" specialistams teko lankytis Alingsis miestelyje Švedijoje organizuotoje pasyviųjų pastatų technologijų parodoje, aplankyti pagal pasyviojo pastato principus statytus ir renovuotus pastatus. Europoje populiaru, kad aplinkosauginės energijos taupymo idėjos dažnai tampa miesto ar miestelio strateginiu tikslu. Alingsas miestelis

-    vienas iš tokių, Estijoje žinomas Rakvere miestelis, Lietuvoje vienintelis Birštono miestas yra paskelbęs projektą „Birštonas

-    eko miestas", kur planuoja didesniu mastu įgyvendinti pastatų renovavimą pagal pasyviajam pastatui artimas technologijas.

IR ŠVEDIJOJE NE VISKAS SKLANDU

Be abejo, Švedijoje energetiškai efektyvių pastatų link pažengta toliau nei Lietuvoje, tačiau ir čia dar ne visi klausimai išspręsti. Pavyzdžiui, daugiabutis namas pastatytas 1970 metais. Jį renovuojant pagal pasyviojo pastato principus buvo pasirinktas įdomus sprendimas: nugriauti išorines pastato sienas ir įrengti naują išorinių sienų konstrukciją be šilumos tiltelių. Name laikytasi pagrindinių pasyviojo pastato principų: termiškai izoliuotos atitvaros, pastato sandarumas, rekuperacinė vėdinimo sistema, minimizuotas šilumos tiltelių skaičius. Rekuperacinė vėdinimo sistema įrengta individualiai kiekvienam butui, jos kompaktiška įranga sumontuota vonios patalpose, tačiau susidarė įspūdis, kad šios įrangos pajėgumas nėra pakankamas reikiamai oro kaitai užtikrinti, jeigu bute daugiau žmonių. Pabuvus jame 10-12 ekskursantų buvo justi nešviežias oras. Kita vertus, tai rodo pastato sandarumą.

Alingsšs miestelis turi planą renovuoti visą analogiškų namų kvartalą (iš viso 300 butų) pagal pasyviojo namo principus, atnaujinimo procesas yra dinamiškas ir jo eigoje yra tobulinami taikomi sprendiniai, konstrukcijos. Pavyzdžiui, išorinių sienų konstrukcija buvo patobulinta jau keletą kartų, vėliau renovuotinuose pastatuose nuspręsta rekuperacinę vėdinimo sistemą montuoti bendrą visam pastatui ir 1.1.

PAPRASČIAU STATYTI IŠ NAUJO

Išvykos metu aplankėme ir pagal pasyviojo pastato principus statytą vaikų darželį. Jame taip pat panaudoti visi pasyviajam pastatui privalomi elementai ir jokių akivaizdžių skirtumų nuo standartinio pastato, išskyrus tai, kad viduje nėra radiatorių, o pastato stogas apželdintas. Šis pastatas paliko gerą įspūdį, o dienos pabaigoje galima buvo reziumuoti, kad naujo pastato statyba pagal pasyviojo pastato principus yra kur kas paprastesnė ir aiškesnė, o pastato renovavimas kelia daug techniškai sudėtingų ir iki galo neišspręstų klausimų.

Kiti lankyti naujos statybos pastatai taip pat paliko gerą įspūdį, juose panaudoti technologiniai sprendiniai dažnai būdavo skirtingi, tačiau visur buvo išlaikomi pagrindiniai pasyviajam pastatui privalomi principai.

Aplankytos parodos „EnBo 2009" ekspozicijų salėje savo gaminius ir sprendimus pristatė tiek smulkesni pasyviųjų pastatų statybos propaguotojai, tiek tarptautiniai šiluminės izoliacijos, langų gamintojai. Kai kurie sprendiniai atrodė gan paprasti ar net per daug paprasti. Tuo tarpu didesni gamintojai demonstravo kompleksinį požiūrį, apimantį ne tik šiluminės izoliacijos, bet ir sandarinimo sprendinius.

LIETUVA NETOLIAREGIŠKA?

Džiugu, kad ir Lietuvoje pasyviųjų - ener-getiškai efektyvių pastatų klausimai pradėti gvildenti ne tik pavienių entuziastų, bet ir ministerijose bei savivaldybėse. Aplinkos ministerija organizavo mokslinės studijos ir išvadų dėl reikalavimų mažai arba labai mažai energijos vartojantiems pastatams bei rekomendacijų šių reikalavimų nustatymui parengimo konkursą. Konkursą laimėję Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkai tokią studiją turėjo parengti iki 2009 m. pabaigos.

Kad suprastume, kodėl taip svarbu apsibrėžti energetiškai efektyvaus pastato reikalavimus, vertėtų paminėti, kad pagal galiojantį statybos techninį reglamentą (STR) gyvenamųjų namų sienų norminis šilumos perdavimo koeficientas yra apie 0,2 W/(kv. m K), tai atitinka visuminę šiluminę varžą R = 5 kv. m K/W. Faktiškai iki 1992 m. statytų pastatų visuminė šiluminė varža R yra apie 1 kv. m K/W, o dėl prastos statybos kokybės dažnai nesiekia ir šios vertės. Taigi labai svarbu ne tik tinkamai statyti naujus pastatus, bet ir tinkamai atnaujinti senus. Apytiksliais skaičiavimais, pagal dabartinius STR reikalavimus renovavus Lietuvos gyvenamąjį fondą ir visuomeninius pastatus būtų sutaupoma apie 10TWh (1 TWh = 1 mlrd.kVVh) šiluminės energijos, o pinigine išraiška - apie porą milijardų litų per metus. Pridėjus 10-15 proc. daugiau investicijų statant ar renovuojant pagal pasyviojo ar artimo jam pastato standartą, sutaupymų rodikliai būtų dar įspūdingesni, o papildomos investicijos atsipirktų labai greitai.

Apie tai diskutuoti reikėtų visos Lietuvos mastu ir visais lygmenimis, juk būtent dabar investuojami milijardai ES lėšų renovavimui ir statybai, žinoma, labai džiugina, bet kartu ir neramina suvokiant, kad ateityje šie pastatai nebus energetiškai efektyvūs, o Lietuva nepasinaudoja gera galimybe būti racionaliai pažangi ir su nedidelėmis papildomomis investicijomis pasiekti daug geresnius rezultatus.

Kas yra pasyvus namas ir kokią naudą jis teikia?

• - 15 kWh/m2 šildymui (per metus);
• - 50 kWh/m2 šildymui ir karštam vandeniui ruošti (per metus);
• - 120 kWh/m2 šildymui, karštam vandeniui ruošti ir elektrai (per metus);

• - Atitvarų (sienų, grindų, stogo) šilumos perdavimo koeficientas ir visuminė šiluminė varža turi būti : U ~ 0,1 W/(m²·K); R ~10 m²·K/W;
• - Langų (įstiklintos dalies ir rėmo), durų šilumos perdavimo koeficientas ir visuminė šiluminė varža : U ≤ 0,8 W/(m²·K); R ≥ 1,25 m²·K/W ;
• - Pastato sandarumas : N50 ≤ 0,6 h^-1 ;
• - Rekuperacinės vėdinimo sistemos šilumos atgavimo naudingumo koeficientas : η ≥ 75 proc

Projektų rengimo centras - Nacionalinės pasyvaus namo vystytojų asociacijos narys.